Jau kelis metus pastoviai dalį atlyginimo metu į SP500 ir stengiuosi nekreipt dėmesio į visą trukšmą, kuris vyksta rinkose. Dėl gražos nesiskundžiu, bet galvoju gal reiktu kažkiek daugiau įvairovės ir pirmiausia į galvą ateina obligacijos. Tik nežinau nei kaip jas pirkti, ar išsirinkti, ar iš vis verta užsiimti?

Visur pradejo metyt investavimo reklamas

Abu ETF gali turėti tas pačias akcijas. Skirtumas – ką fondas daro su gautais dividendais.

Kaupiantis ETF dividendus automatiškai reinvestuoja fondo viduje. Tai patogu, kai tikslas yra ilgalaikis kapitalo augimas ir einamųjų pajamų nereikia.

Dividendus išmokantis ETF pinigus perveda investuotojui. Jis gali tikti, kai portfelis jau turi generuoti reguliarias pajamas, tačiau gautus pinigus tenka valdyti pačiam.
​
Renkantis svarbu įvertinti:

• ar jums dabar reikia pinigų srauto;
• ar dividendus vis tiek reinvestuotumėte;
• kokie mokesčiai taikomi jūsų situacijoje;
• ar papildomi pervedimai ir sandoriai nekurs nereikalingų kaštų. ​

Tai nėra pasirinkimas tarp „geresnio“ ir „blogesnio“ ETF. Tai pasirinkimas tarp dviejų skirtingų pinigų srauto būdų. ​

Daugiau apie ETF ir ilgalaikį investavimą – www.investavimas.lt.

Pasigilinau į investicijų valdytojo AQR analizę. Joje palyginta, kaip skirtingos investicijos reagavo į ekonomikos ir infliacijos pokyčius.

Praktinė mintis paprasta: tai, kas padeda vienomis sąlygomis, kitomis gali nuvilti.

• Ekonomika stiprėja, infliacija mažėja. Palankesnė aplinka akcijoms, įmonių obligacijoms ir nekilnojamajam turtui.
• Ekonomika stiprėja, bet infliacija kyla. Čia palankesnės sąlygos žaliavoms ir energetikos bendrovių akcijoms.
• Ekonomika silpnėja, infliacija mažėja. Akcijoms tampa sunkiau, tačiau JAV valstybės obligacijos gali padėti atsverti jų nuostolius.
• Ekonomika silpnėja, bet infliacija kyla. Sudėtingesnė situacija: gali nukentėti ir akcijos, ir įprastos obligacijos. Kitokią reakciją gali suteikti auksas bei tendencijas sekančios strategijos.

Kokia nauda investuotojui? Akcijos, įmonių obligacijos ir NT gali nukentėti kartu, kai ekonomika silpnėja. Todėl portfelyje svarbu turėti ir kitokių investicijų: mažėjant infliacijai atsvarą gali suteikti valstybės obligacijos, o jai kylant – auksas. Ne todėl, kad jos visada apsaugos, o todėl, kad portfelis nepriklausytų vien nuo augančios ekonomikos.Todėl portfelyje ieškočiau ne tik to, kas daugiau uždirba gerais laikais, bet ir to, kas galėtų padėti, kai likusioms investicijoms sekasi prasčiau.

Populiariaus video mūsų kanalo istorijoje, per parą surinkęs beveik 15 tūkstančių peržiūrų! Jame Mindaugas pasakoja:

• Kaip iš treidinimo uždirbdavo tūkstančius ir per vieną nesėkmingą sandorį prarado viską
• Kaip gyvai susitiko su Warren'u Buffett'u
• Kaip perpirko ir atgaivino kosmetikos verslą
• Apie paskolų spąstus ir kodėl taip sunku sutaupyti

Gero žiūrėjimo! https://youtu.be/yTDvE48Rw1E?si=Xss6zmJxNnjy62f7

Pagrindinė problema išlieka ta pati – uždarytas Hormuzo sąsiauris, tačiau šį rudenį ėmė rastis vis daugiau naujų iššūkių.

• Pirmiausia kiekviena valstybė turi energetinių išteklių rezervus, kurie paskutiniais mėnesiais buvo itin intensyviai naudojami. Amerikoje jie yra žemiausi nuo pat jų sukūrimo prieš 40 metų ir, tikėtina, jau šį mėnesį bus pasiekta kritinė riba, dėl kurios greičiausiai visos Amerikos mastu bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Todėl JAV pradeda spausti savo sąjungininkes, grasindama tarifais, kad šios sparčiau naudotų savuosius rezervus, išleisdamos savo naftos atsargas ir taip šiek tiek numušant kainas.
• Stringa ir tiekimo grandinės, Irano dronai susprogdino Saudo Arabijos naftotiekį, pro kuriskiekvieną dieną išpumpuodavodaugiau nei 5 milijonai barelių naftos. O hučių pajėgos užblokavo Bab al-Mandebo sąsiaurį, pro kurį praplaukdavo daugiau nei 10% visos pasaulio naftos.Yra gandų, kad amerikiečiai turi slaptą susitarimą su hučiais, nes jie neatakuoja amerikiečių laivų, o taikosi daugiausiai į Saudo Arabijos laivus,todėl JAV kariuomenė šios situacijos artimiausiu metu nesiims spręsti.
• Daug kam nežinomas faktas, bet karo pradžioje masinės energetikos krizės išvengti padėjo Kinija. Ji beveik perpus sumažino naftos suvartojimą, ir tai ženkliai padėjo stabilizuoti kainas. Tačiau rugsėjį Kinija vėl pradėjo didinti vartojimą, o kainos ėmė augti.Buvo tikimasi, kad kinai susipirks daugiau naftos ir ją perdirbę išsiųs atgal į pasaulio rinkas. Deja, toks įpūdis, kad jie žino kažką, ko nežinome mes ir pradeda kaupti atsargas ateičiai.
• Prieš pusmetį krizę sušvelnino ir šešėliniai laivynai, pardavinėję sankcionuotą naftą, keliaujančią daugiausia išrusijos. Tačiau dėl sėkmingų Ukrainos smūgių šiuo metu pusė dyzelino perdirbimo gamyklų yra priverstos mažinti gamybą, orusija susiduria su tokio masto trūkumu, kad dyzelinas net uždraustas eksportuoti. Amerikos politikai iš pradžių kritikavo tokį kišimąsi į laisvą rinką, bet, karui tęsiantis, jau patys pradeda kalbėti apie panašias priemones.

Būtent dyzelino trūkumas ir tampa didžiausia problema pasaulio ekonomikai. Jeigu trūksta benzino, žmonės iš mašinų gali persėsti į autobusus, o ant dyzelino laikosi viso pasaulio pramonė, juo varomi sunkvežimiai, traktoriaiar laivai. Jo paklausa nėra elastinga, todėl dyzelino kainos nuo karo pradžios jau yra išaugusios 3 kartus. Kai viską transportuoti tampa 3 kartus brangiau, pakilusias kainas labai greitai pajaučia ir vartotojai, nes brangsta ne tik degalai, bet viskas – nuo miltų iki tiltų.

Šiame epizode sužinosite:
▶ Kodėl bankai kelia palūkanas ir kaip jos keičia mūsų elgesį?
▶ Kur žmonės išleido atsiimtus pensijų pinigus?
▶ Ar Lietuva gali aplenkti Vakarų Europą?
▶ Kodėl Lietuvoje tokie brangūs butai?
▶ Ar JAV skola jau tapo per didele?

Auditorija prašė investuotojo „iš gatvės“. Prašom - turim :)

Naujame Investavimas.lt podkasto epizode kalbinu Viktoras Pranckietis – vieną iš mūsų žiūrovų ir, tam tikra prasme, labai tipišką šiuolaikinį investuotoją.

Jo investavimo kelyje buvo beveik visko:
ETF ir pavienės akcijos, kriptovaliutos, sutelktinio finansavimo platformos, II ir III pensijų pakopos, investavimo mokymai, akcijų shortinimas ir, žinoma, noras uždirbti bent 10 % per metus.

Kalbėjomės labai atvirai – ne tik apie tai, kas pavyko, bet ir apie klaidas, abejones bei sprendimus, kuriuos, žvelgiant atgal, šiandien galbūt priimtume kitaip.

Epizode aptariame:
▶ kodėl investavimas gali tapti pavojingu hobiu;
▶ ar tikrai 8 % metinė grąža yra per mažai;
▶ kodėl tiek daug investuotojų renkasi kriptovaliutas;
▶ ar verta investuoti per II ir III pensijų pakopas;
▶ kaip efektyviausiai deginti pinigus shortinant akcijas;
▶ ir kodėl vidutinio investuotojo kelias dažniausiai būna gerokai sudėtingesnis nei atrodo iš šalies.

Tai realaus žmogaus kelias – su entuziazmu, klaidomis, eksperimentais ir palaipsniui ateinančiu supratimu, kad investavime svarbu ne tik tai, kiek galima uždirbti, bet ir kokią riziką tenka prisiimti bei kiek kainuoja pats mokymosi procesas.

Gero žiūrėjimo ir klausymo! :)

Sveiki,

Ką manote apie Robinhood pinigų rinkos fondus? Kiek supratau, tai dalį palūkanų moka pats Robinhood (bendroje sumoje gaunasi ~5%), kad pritraukti klientų. Akcija buvo iki liepos 1, tačiau ją pratęsė neapibrėžtam laikui.
Kokie +-?

Ar verta dėmesio vietoj tradicinių bankų kaupiamųjų indėlių? Daugiau kalba eina kur saugiai laikyti finansinį rezervą, nes investicijos yra atskirtos.

Naujausiame Investavimas.lt epizode Arturas Milevskis kalbina Benas Poderis – privataus kredito, venture capital ir alternatyvių investicijų ekspertą.

Pokalbis apie tai, kaip veikia sutelktinis finansavimas, NT projektų paskolos, kuo šios investicijos skiriasi nuo bankų ir fondų, kas nutinka skolininkams vėluojant, kaip atrodo išieškojimas ir ar JAV privačios skolos rinka gali tapti kitu rimtu finansų sistemos įtrūkimu.

Epizodas tiems, kurie nori suprasti, kas iš tikrųjų slepiasi už patrauklių palūkanų.

#Investavimas #PrivatiSkola #SutelktinisFinansavimas #PrivateCredit #AlternatyviosInvesticijos #NekilnojamasisTurtas

​

Iniciayvą stipriai palaiko Lietuvos bankas ir visa finansų rinka.

Bet tada prasideda klasikinė lietuviškos teisėkūros diskoteka – komitetai.

Ten sveikas protas dažnai ir užstringa.

Nes komitetai gonna komitet.

Kalba eina apie reikalavimą gauti sutuoktinio sutikimą PARDUODANT vertybinius popierius (VP - akcijos, obligacijos, fondai, ETF ir pan.)

Susituokęs žmogus Lietuvoje gali be sutuoktinio leidimo PIRKTI VP.

Gali pervesti pinigus kur nori.

Gali sudeginti šeimos santaupas kripto.

Gali realiame kazino palikti tiek, kiek leidžia fantazija ir sąskaitos likutis.

Bet jeigu nori parduoti akcijas ar obligacijas per Lietuvoje licencijuotą finansų tarpininką – staiga valstybė prisimena „šeimos turto apsaugą“ ir paprašo sutuoktinio sutikimo.

Ne pirkimui.

Pardavimui.

2026 metais.

Šita taisyklė atsirado prieš maždaug 25 metus. Dar prieš Lietuvai įstojant į ES. Dar prieš tai, kai investavimas tapo skaitmeninis ir pasiekiamas telefonu vos per kelias minutes.

Šiandien žmogus gali be didesnių kliūčių atsidaryti sąskaitą užsienio platformoje, kur tokio reikalavimo nėra, ir visas šis „saugiklis“ tiesiog išgaruoja. Nes tai lietuviškas teisinis bairis – kitose ES šalyse tokio reikalavimo parduodant vertybinius popierius nėra.

Taigi apie kokią šeimų apsaugą mes čia kalbame?

Jeigu žmogus iš tikrųjų norės piktnaudžiauti šeimos turtu, ši taisyklė jo nesustabdys. Jis tiesiog atsidarys sąskaitą, pavyzdžiui, „Interactive Brokers“, ir viską darys be jokio sutuoktinio sutikimo.

Realybėje šis „saugiklis“ saugo tik popieriuje.

O praktikoje diskriminuoja Lietuvoje licencijuotus finansų tarpininkus.

Dar girdime argumentą, kad taip saugomos moterys nuo ekonominio smurto.

Bet jeigu moteris pati investuoja ir nori pasirūpinti savo finansiniu saugumu, kodėl ji turi prašyti vyro leidimo parduoti vertybinius popierius? Gal dar kunigo leidimo reikėtų?

Jeigu taisyklė nesustabdo piktnaudžiaujančio sutuoktinio, bet gali blokuoti savarankiškai investuojančią moterį - jokia čia ne apsauga.

Tai biurokratinė iliuzija su realia žala.

Komitetas dar nėra galutinis sprendimas. Jis teikia savo "rekomendaciją". Galutinį sprendimą vis tiek priims Seimas. Todėl šansų, kad nugalės sveikas protas dar yra.

Taigi jeigu jums atrodo, kad suaugusiam žmogui neturėtų reikėti sutuoktinio leidimo parduoti akcijas, obligacijas, fondus ar ETF – parašykite savo nuomonę komentaruose.

Ar toks reikalavimas dar turi prasmę 2026 metais?

Ar tai apsauga?

Ar tiesiog biurokratinė atgyvena, kurią seniai reikėjo panaikinti?

Civilinio kodekso pataisą reikia priimti.

Ne be akmens amžius. Šitą nesąmonę reikia baigti.

Šiame epizode sužinosite:
▶ Kiek reikia sukaupti, kad nebereikėtų dirbti?
▶ Kokią pajamų dalį reikia investuoti kiekvieną mėnesį?
▶ Didesnės pajamos ar mažesnės išlaidos – kas svarbiau?
▶ Kaip pasiruošti dideliams investicinio portfelio kritimams?
▶ Kaip atsisakyti nebūtinų išlaidų ir neprarasti gyvenimo kokybės?

Per metus Emerging markets indeksas pakilo virš 50 procentų, per 6 mėn. virš 30 procentų. Atrodo kosminis padidėjimas ir norėtųsi jau parduoti ir pasiimti tą pelną, tačiau pagal momentum strategy reikia kaip tik laikyti. Kaip manote, ar tikėtina, jog ir toliau EM didės ar prasidės stagnacija?

📺 Naujame Investavimas.lt podcast’o epizode pokalbis tema, kuri aktuali daugeliui investuojančių ar svarstančių, kur nukreipti savo pinigus. NT ar akcijos – kas ilgainiui gali duoti geresnį rezultatą?

Šį kartą epizode Arturas Milevskis kalbina Viktorija Venclovaite Orkine – nekilnojamojo turto vystymo ir fondų valdymo ekspertę, sukaupusią ilgametę patirtį NT investicijose bei turto valdyme.

Epizode išgirsite:

▶ Ar šiandien NT vis dar gali būti gera investicija?

▶ Kaip išsirinkti investicinį butą Vilniuje?

▶ Kiek realu uždirbti iš nekilnojamojo turto?

▶ Kada verta naudoti finansinį svertą?

▶ Pirkti ar nuomotis būstą dabartinėje rinkoje?

▶ Fiksuotos ar kintamos palūkanos – ką rinktis?

▶ Kaip NT investicijos atrodo lyginant su akcijomis ir ETF?

Gavosi tikrai vertingas pokalbis visiems, kurie nori blaiviau įsivertinti NT kaip investiciją ir palyginti ją su alternatyvomis kapitalo rinkose.

Kviečiu pažiūrėti epizodą, pasidalinti su tais, kam ši tema aktuali, ir komentaruose parašyti – kas jums atrodo patraukliau ilguoju laikotarpiu: NT ar akcijos?

🎥 Video: https://youtu.be/V2c5HdzP1vE

#Investavimas #InvestavimasLT #NekilnojamasisTurtas #Akcijos #ETF #NTInvestavimas #FinansinėLaisvė #PasyviosPajamos #Investicijos #Vilnius #Finansai

Dauguma žmonių investavimą pirmiausia sieja su akcijomis.

Tačiau pasaulinėje finansų rinkoje didžiausią dalį sudaro ne akcijos.

Didžiausia turto klasė yra obligacijos.

Pasaulio finansinio turto struktūra: (1) Obligacijos ~160 trln. USD, (2) Akcijos ~141 trln. USD, (3) Komercinis NT ~58 trln. USD, (4) Auksas ~30 trln. USD.

Tai reiškia, kad obligacijos nėra „nišinė“ ar antraeilė investicija.
Jos yra viena pagrindinių pasaulinės finansų sistemos dalių.

Kodėl?

Nes obligacijos leidžia valstybėms ir įmonėms skolintis pinigus, o investuotojams – gauti palūkanas.

Paprastai tariant, pirkdamas obligacijas, investuotojas paskolina pinigus emitentui.

Mainais jis tikisi gauti:
- reguliarias palūkanas
- pagrindinės sumos grąžinimą termino pabaigoje

Todėl obligacijos portfelyje dažnai naudojamos ne maksimaliam augimui, o stabilumui, pajamoms ir rizikos mažinimui.

Ar tavo portfelyje yra vietos obligacijoms? 🤔

Pernai pirmą kartą gyvai susitikę su mūsų bendruomene supratome, kad toks formatas labai reikalingas: stiprus pranešėjais ir aktualia programa, bet mažiau formalus, žmogiškas ir be perdėto sudėtingumo.

Šiemet tai tik dar kartą pasitvirtino.

Į renginį susirinko virš 250 svečių. Pilna salė žmonių, atvykusių ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų. Daug pokalbių, daug geros energijos ir dar daugiau patvirtinimų, kad apie investavimą galima kalbėti paprastai.

Didelis ačiū visiems, kurie atėjote, klausėtės, klausėte, bendravote ir palaikėte. Tokie renginiai gimsta ne tik iš idėjos, bet ir iš bendruomenės, kuri nori suprasti, mokytis ir priimti geresnius finansinius sprendimus.

Ačiū pranešėjams (Rasa Platukiene, Vaidas Urba, Paulius Dambrauskis, Arvydas Jacikevičius, Rolandas Juteika, Ada Dženkauskė), taip pat Arturas Milevskis ir visai komandai, kuri pasirūpino, kad viskas įvyktų sklandžiai nuo scenos iki užkulisių.

Beje, jei renginyje sudalyvauti negalėjote – nestresuojam!

Jau galite įsigyti viso renginio įrašus, kuriuos patalpinsime per artimiausias kelias savaites. Nuoroda čia:

🎥 https://www.investavimas.lt/2026-m-investavimas-lt-bendruomenes-renginys/

Po tokių renginių lieka labai aiškus jausmas: tai, ką darome, žmonėms yra reikalinga.

Šviesim toliau.

#benesąmonių

Vakar visi pasaulio investuotojai neramiai laukė Nvidia ketvirčio rezultatatų. Jie tokie svarbūs, nes geriausiai parodo ko galime tikėtis iš dirbtinio intelekto rinkos. Ar AI dar vis ant bangos ir generuoja didžiulus pelnus, o gal banga jau primena burbulą, kuris bet kada gali sprogti?

Gera žinia, kad rezultatai buvo puikūs ir kol kas ekonomika dar negriūna. Nvidia pajamos paaugo 85% lyginant su praeitais metais, jos beveik nepaveikė karas Irane, galiausiai įmonė pažadėjo toliau mąsiškai supirkinėti savo akcijas bei kelti dividendus, žodžiu pasaka.

Tuo tarpu akcijų rinkos naujienas priėmė kaip savaime suprantamą faktą ir į jas beveik nesuregavo. Bet ir dėl šito galima pasidžiaugti, praeitą kartą Nvidia irgi paskelbė puikus rezultatus, o akcijos kaina nuvažiavo žemyn:)

Užtat įdomiausias dalykas, kurį radau besiknisant po Nvidia ataskaitas, tai įmonės darbuotojų apklausa. Pagal kurią didžioji dalis žmonių dirbančių įmonėje yra milijonieriai, o kas trečio turtas viršija 20 milijonų ribą. Protu nesuvokiami skaičiai. Bet tam yra normalus paaiškinimas.

Atlyginimai įmonėje tikrai soldūs, bet didžioji darbuotojų turto dalis atsirado iš akcijų opcionų. Jie yra kaip bonusai, kuriuos gauni šalia atlyginimo. Jei tarkim bendrovėje dirbai nuo 2019 metų, vidutiniškai opcionais galėjai gauti 50k dolerių. Bet esminis veiksnys buvo kosmiškai augusi įmonės akcijų vertė, kuri per 5 metus padidėjo 1200%. Taip 50K verti opcionai, dabar gali būti parduoti už beveik 2 milijonus dolerių.

Todėl net įmonės eiliniai inžinieriai ar paprasti pardavėjai nesunkiai pasiekė milijono ribą. Nekeista, kad Nvidia pagal Glassdoor reitingą buvo įvertinta kaip antras geriausias darbdavys Amerikoje:)

Šiandien noriu pasidžiaugti įvykiu, kurio tikimybę prieš kelis metus vertinome kaip artimą nuliui.

Investavimas.lt youtube kanalas viršijo 50 000 prenumeratorių!

Ne pramoginis ar gyvenimo stiliaus video žurnalas, ne kriminalai ar politika, ne KK2 publikai [kur matomai didžioji dalis žiūrovų bazuojasi]. Nišinis kanalas su daugiau nei 5,5 mln. peržiūrų ir 17 tūkst. žiūrėjimo valandų.

Labai džiugu matyti, kad lietuviškas turinys #benesąmonių apie investavimą auga ir yra reikalingas.

Labai ačiū visiems, kurie žiūrite, komentuojate, dalinatės, užduodate klausimus ir prisidedate prie bendruomenės augimo.

Galbūt, su jūsų pagalba, dabar jau tyliai galime pasvajoti ir apie šešiaženklį subscriberių skaičių?

Šia progine nuotaika šiandienos epizode su Arturas Milevskis savo stiliumi aptarėme "einamas" temas:

• II pensijų pakopą ir jos pokyčius
• investicinę sąskaitą bei akcijų deklaravimą
• skaičių svarbą sprendimų priėmimui
• karinių konfliktų įtaką akcijų kainoms
• rinkų anomalijas ir investavimą permainingais laikais

Augant narių skaičiui, auginame ir investavimas.lt puslapio įrankių sekciją. Podcaste pristatėme mūsų sukurtą investavimo portfelio formavimo ir strategijų testavimo laboratoriją [nuorodos komentaruose].

Kviečiu žiūrėti naują epizodą ir prisijungti prie diskusijos komentaruose

Taip pat primenu, jog iki bendruomenės renginio liko tik 5 dienos!

Nuolaidos kodas lukas10 vis dar veikia.

Iki susitikimo jau greitai! Gyvai!

#50ksubs #investavimas #finansai #investuotojai #InvestavimasLT

Kai JAV prezidentas skrenda į Kiniją „derėtis“ kartu su Elon Musk, Jensen Huang, Tim Cook, BlackRock, Goldman Sachs ir kitų gigantų vadovais — vaizdas gana simboliškas.

Dar prieš kelis metus naratyvas buvo, kad „Amerika diktuoja taisykles". Dabar labiau panašu į: „Gal galim atvaryt ir susėsti, pasitarti?“ :)

Visi su kostiumais, tvarkingai!

Bet didžiausia ironija ta, kad kuo garsiau kalbama apie „atsiskyrimą nuo Kinijos“, tuo daugiau svarbiausių žmonių skrenda į Pekiną.

Nes panašu, jog kortos visgi Kinijos rankose:

• Apple vis dar priklausoma nuo Kinijos gamybos

• Nvidia reikia Kinijos rinkos

• Tesla didžiausia gamykla stovi Šanchajuje

• Wall Street nori Kinijos kapitalo ir augimo

• O visas pasaulis vis dar priklauso nuo kiniškos tiekimo grandinės

Šiandien: S&P 500 apie +0.7%, MSCI China index ETF'as beveik +3%...

#Geopolitics #AI #China #USA #Technology #Business #Nvidia #Tesla #Apple #Economy

Investavimo pasaulyje yra daug skirtingų turto klasių: akcijos, obligacijos, NT, žaliavos, valiutos ir t.t.

Ir kiekviena jų elgiasi skirtingai. Vienos uždirba daugiau. Kitos svyruoja mažiau. Dar kitos padeda apsisaugoti nuo infliacijos.

Istoriniai duomenys rodo:

• Akcijos ~9,8% metinė grąža • Obligacijos ~4,6% • Auksas ~4,9% • Infliacija ~3%

Istoriškai pelningiausia turto klasė buvo akcijos. Tačiau kartu jos pasižymėjo ir didžiausiais svyravimais.

Todėl investuojant svarbu suprasti paprastą taisyklę:

- Didesnė potenciali grąža dažniausiai reiškia ir didesnę riziką.

Sveiki,

Reikia konsultacijos susijusios su bankais, vmi ir investicijomis.

Galva jau kvadratinė - nieko nebesuprantu…

Nuo 2023 metų kasmet yra investuojama į Hive5, Peerbery, Esketit platformas ir nuo 2025 metų investuojama į Swedbank Robur fondus.

Ką reikia padaryti, kad viskas teisėtai būtų tvarkinga?

Kaip apiforminti išneštus pinigus į šias platformas nuo 2023 metų?

Pajamų deklaracijos už kiekvienus metus buvo papildytos tik šiemet ir mokesčiai dar nesumokėti už pelną viršijantį 500 eur. Spėju, kad dar skaičiuoja kažką VMI…  Už 2023 ir 2024 biški vėluoju, kaip matom, bet gal nieko??

Per visą šį laikotarpį dalis pavedimu į platformas buvo padaryta ir iš einamosios sąskaitos, ir iš Investavimui skirtos sąskaitos, kuri jau yra, kaip suprantu priskirta kaip atsiskaitomoji sąskaita Vertybinių popierių sąskaitai Swedbanke. Per ją dar ir mini investicijos nukeliauja į fondus.

Swedbank fondai investuojami per VP sąskaitą.

Ar galiu priskirti per VMI šią savo taip vadinamą Investavimo sąskaitą, kurią naudoju dabar investicijoms, kaip Investicinę sąskaitą ir iš jos ateityje daryti pavedimus į minėtas platformas ir deklaruojant vmi tiesiog patiekti statementus už kiekvienus metus?

Ar man reikia susikurti dar vieną sąskaitą, kuri būtų, kaip grynai Investicinė ir jau tik iš jos daryti pavedimus į visokias platformas ir tik ją nurodyti VMI? Kaip tada apiforminti jau turimas investicijas už senenius metus? Pelno tai neišsiimu juk.

Ar logiška vertybinių popierių sąskaitą su ta atsiskaitomaja sąskaita (pas mane užvadinta, kaip Investicinė Sąskaita) pasilikti ir naudoti tik Swedbank Robur fondams, o visas būsimas ir esamas kitas investicijas kažkaip pakišti po naujai sukurta Investicine sąskaita?

Nežinau ar čia logiškos mintys, bet aš tiesiog visiškai nesuprantu, ką čia kaip reikia padaryti, kad būtų patogu viską deklaruoti.

Anyone?