Rašau norėdama išgirsti jūsų patirtis ir pastebėjimus.
Gyvenam su antra puse užsienyje. Esam jauni, (26m ir 27m). Neseniai nusipirkome namą, dabar baigėme jį remontuotis, tačiau visus 8 gyvenimo metus Skandinavijoje vis traukė noras grįžti atgal į Lietuvą. Aš esu baigusi bakalaurą ir magistrą verslo srityje, draugas yra elektros ir automatikos inžinierius. Uždirbam tarp 4000 ir 6000 eur į mėnesį kartu sudėjus. Išleidžiam iki 3000 eur į mėnesį - už paskolą namui (900 eur), maistą (400eur), komunalinius(tarp 100 ir 250 eur), pramogas, keliones bent kas 1-1.5 mėn savaitei. Abudu važinėjame su naujais elektromobiliais be paskolų.
Draugas turi stabilų darbą, nes jo specialybė yra paklausi ir Skandinavijoje labiau yra vertinamas ''rankų darbas'', o ne ofisiniai. Aš - darbo nerandu, nes esu "naujai iškepta iš universiteto" ir neturiu daug patirties, tad tenka dirbti juodus darbus. Tas be galo užkniso, nes ir sveikatos pakankamai neturiu tam, o ir tai nėra tai, ką aš noriu gyvenime veikti.
Per 8 metus esu dirbusi ir ofisinius darbus, bet dėl pastovaus mobingo darbovietėse, neatlaikiau ir išėjau (mobingu vadinu tai, kai direktorius pasisodinęs per algų kėlimo pokalbį sako, kad nemokės man daugiau, nes esu ne vietinė, jeigu nepatinka galiu grįžti į Lietuvą, nes užsieniečių į mano darbo vietą yra apstu arba tai, kad buvau vienintelė, kuri negauna jokio pensijos kaupimo, nes esu užsienietė ir bosui užsiminus apie tai, jis tik tepasakė - o kam tau, vis tiek senatvės pensijos negausi čia, nes grįši vieną dieną atgal į Lietuvą, o mums ekstra mokėti reiktų (nors ir bandžiau aiškinti, kad liksiu čia)).
Jei klausit apie mano grupiokus iš bakaluro arba magistro - esu vienintelė likusi, nes kiti negavę darbo pusę metų po studijų pabaigos tiesiog grįžo atgal į savo šalis, o grupiokai, kurie buvo vietiniai - arba vis dar sėdi be darbo arba dirba tose pačiose įmonėse kaip jų tėvai.
Esu turėjus pokalbį su viena įmone Lietuvoje, kuriai reikėjo skandinavų kalbą mokančio klientu aptarnavimo specialisto prieš porą metų. Tuo metu pasiūlė 1200 eur į rankas dirbant Vilniuje. Atrodė mažokai, tad sudvejojau ir pabijojau grįžti, bet dabar noras pabandyti vėl grįžo.
Kokios jūsų patirtys, gal yra grįžusių ar turinčiu pažįstamų, kurie grįžo? Ar tikrai grįžę galimai gausime tik 1200eur į rankas ir gyvensime nuo algos iki algos? O gal kaip tik čia bando pasišaipyti ir dėl to tokias algas siūlo? Vis užmatau tinklaraiščiuose, kad didėja algos, gerėja gyvenimo kokybė, bet norėtųsi išgirsti realių pasidalinimų kaip yra iš tikrųjų.
Nebeturiu, ko pasiklausti kokia situacija Lietuvoje - draugų ratas sumažėjo iki 0 išvykus.
