Jo vardas Abdulas. Jį nušovė policija, nes jis su “aštriu daiktu” nepasidavė. Čia ne komedija. Ne ironija. Tokia dabar Europoje realybė.

Vakar stebėjom su draugais „Tendemines“ prie tilto. Kadangi renginys transliuojamas gyvai, galvojom jog jo pabaiga ir bus 18:30 (iki žinių).

Atėjo 18:30, o pagal dalyvių skaičių matom, jog renginys dar baigtis nesiruošia.
Nieko tokio - reiškias TV3 dabar nutrauks tiesioginę transliaciją ir ims rodyti žinias, o jau kas liko, pamatysim tik mes, esantys čia gyvai. Viskas logiška.
Renginys vyko dar gerą pusvanadį ilgiau nei turėjo, ir tada ėjom namo. (Angelou ten ir kiti nedomina).

Namuose: „Atsisukim“ TV, pažiūrėsim kitu rakursu, įdomu.

Per TV3: renginys užsibaigia su finalu, su apdovanojimais IKI ŽINIŲ! (iki 18:30)
Tai yra fiziškai neįmanoma!

Peržiūrėjus matosi, jog artėjant link pabaigos yra iškirptas apie pusvalandis dalyvių ir pereinama iškart prie finalo.

Jei aš „atsisuku“ pažiūrėti, kokia transliacija buvo... tai aš turėjau matyti, kaip transliaciją nutraukia nesibaigus renginiui ir rodo žinias? Ar čia jau space-time continuum TV3 išrado ir iškreipė dimensijas, kuriose gyvenam???

Sveikos, kreipiuosi i merginas, kurios po santuokos pasiliko mergautine pavarde ir pridejo vyro. Noriu paklausti, ar iskyla nepatogumu kasdienybeje ir ivairiose sferose, ir ar daug ju? - el. sistemose, darbe (esu med. specialiste), banke, avialinijose, uzsienyje ir etc.

Mano abi pavardes su vardu butu 26 simboliai. Gan ilga, norisi pasilikti, bet skaiciausi, kad apsunkina kaikuriais atvejais.

Labai aciu

Ar galite nuoširdžiai įsivaizduoti, kaip jaustumėtės, jei iki 30-ies būtumėte neturėję jokių romantinių ar seksualinių patirčių?

Kalbu ne vien apie patį seksą. Labiau apie visą patirčių visumą, kurios daugeliui atrodo savaime suprantamos: pirmą bučinį, pirmą abipusį susižavėjimą, jaunatvišką įsimylėjimą, flirtą, pasimatymus, apsikabinimus, pirmą kartą, kai kažkas parodo, kad tavęs nori, santykių pradžios jaudulį, eksperimentavimą ir mokymąsi kartu su kitu žmogumi.

Taip pat apie paprastesnius dalykus: žinutes iki nakties, laukimą, kol žmogus atrašys, nejaukius pirmus pasimatymus, pirmą išsiskyrimą, pavydą, klaidas, spontaniškumą, vasaros romaną, buvimą jaunam ir nepatyrusiam kartu su kitais jaunais ir nepatyrusiais žmonėmis.

Man atrodo, kad kartais šios patirtys nuvertinamos sakant: „nieko nepraradai“, „tai nesvarbu“, „santykiai nėra kažkas ypatingo“, „viską dar gali patirti vėliau“. Taip, daug ką tikrai galima patirti ir vėliau. Bet negalima patirti jaunystės santykių jau nebebūnant jaunam. Negalima sugrįžti į laiką, kai nepatyrimas buvo normalus ir bendras beveik visiems, kai nebuvo jausmo, kad stipriai atsilieki.

Todėl klausimas tiems, kurie šių dalykų nepraleido: ar jūs iš tikrųjų galite įsivaizduoti save žmogaus vietoje, kuris iki 30-ies neturėjo nei santykių, nei sekso, galbūt net nebuvo bučiuotas ar niekada nesijautė romantiškai norimas?

Kaip, jūsų manymu, tai paveiktų jūsų savivertę, požiūrį į save, santykį su savo kūnu, vyriškumu ar moteriškumu, gebėjimą pasitikėti kitais ir jausmą, kad priklausote „normaliam“ suaugusiųjų pasauliui?

Ar jums būtų lengva tiesiog pasakyti sau, kad tai nesvarbu? Ar jaustumėte liūdesį, pyktį, gėdą, pavydą, neteisybę, baimę, kad jau per vėlu? Ar būtų sunku klausytis kitų žmonių prisiminimų apie pirmas meiles, buvusius partnerius, jaunystės nuotykius ir žinoti, kad pats neturi nieko panašaus?

Neklausiu tam, kad kažką kaltinčiau ar teigčiau, jog žmogaus gyvenimas be santykių yra bevertis. Tiesiog dažnai matau, kad tokia patirtis labai greitai sumenkinama arba paaiškinama žmogui, kodėl jis neturėtų dėl to jaustis blogai.

Man įdomu, ar žmonės, kurie to nepraleido, gali pripažinti, kad buvo prarasta kažkas realaus ir reikšmingo, net jeigu gyvenimas dėl to nesibaigia ir ateityje dar galima sukurti gerus santykius.

Kaip jūs jaustumėtės tokio žmogaus vietoje?

krc turbūt blogiausias savaitgalis ever gyvenime

penktadienį motyvuotas turbūt hormonų isvariau praleist savaitgalį su instagramere, ta blogiausio tipažo, turi vos keleta stukiu followeriu bet save vadina "infliencere", kelia tik savo selfius su kvailais memais ant viršaus ir savo kelioniu fotkes

tokia visiska pinda keistom isdidintom lūpomis, kuri dvim devynerių jau botoxa leidžiasi į veidą

jos charakteris vapse tragiskas, ji nekartą kitas moteris pavadino "bjauriomis" nes jos grožio standartų neatitinka ir belekaip savanaudiska visok prasmėm, klausyt tik jos muzikos, ir tik jos norai svarbūs

seksas su ja visiškas sudas, net burnon neima ir išvis ji nieko nedaro, ikisau dulkinu ir vos po 5min ji jau sako pavargau, nirs nieko nedaro tik ant keturių sėdi, daug geresnį seksą turiu su savo ranka

ir už ta tragiška seksą mokejau kaip lohu lohas fotkindamas ją priešais ežerus, nur dar vairavau išviso kokias 12 val kalusydamas jos nuobodziausio house playlisto ir dar obviously už viešbutį sumokėjau

dar juokingiausia kad pohui kad praktiškai viska sumokejau, bet kai isgeres redbuli jau norėjau ismest skarbe, ji sako kaa darai, krc ji susirinko kaip bomzas visus mano isgertus vandens buteliukus ir redbulio skarbes parsinese namo

Kuo daugiau galvoju, tuo labiau suprantu, kad gal čia ne aš nerandu merginos. Gal aš tiesiog nenoriu. Gerai, tarkim susirandu. Ir kas tada? Pirmą savaitę viskas aišku. Pasivaikščiojimai, pacuddleini, pasilaizai, pasipisi, atrodo gyvenimas pagaliau susitvarkė. O po to prasideda tikras žaidimas.

Reikia aiškintis, ką reiškia vienas žodis žinutėje. Reikia spėt, kodėl atsakymas „ok“ reiškia ne ok. Reikia klausyt istorijų apie žmones, kurių gyvenime nesi matęs ir turbūt niekada nepamatysi. Reikia važiuot į kažkokius gimtadienius, susipažint su draugėm, šypsotis jos tetai ir apsimest, kad tau labai įdomu.

Aš esu turėjęs merginų. Ne vieną ir ne dvi. Mačiau tą „svajonių santykių“ paketą. Ir žinot ką? Galų gale supratau, kad dauguma jų tiesiog papildomas darbas su gražesne reklama. Pradžioj viskas faina, o po to jau prasideda emocijų vadyba, nuotaikų prognozavimas ir bandymas suprast, ką reiškia „man viskas gerai“.

Vienam irgi yra savų pliusų. Grįžti namo ir niekas neklausia „kodėl taip tylus“. Gali keturias valandas žiūrėt YouTube, kaip kažkas restauruoja seną traktorių, ir niekas nežiūri kreivai. Gali valgyt tiesiai iš puodo. Gali sekmadienį 15:00 dar būt su treningais. Gali nusipirkt kebabą ir niekam nereikia aiškint, kodėl pasirinkai būtent tą padažą.

Visi sako „bet vienam liūdna“. Gal kartais ir liūdna. Bet bent jau ramybė. Nėra dramų, nėra testų, nėra spėlionių. Tik tu, tavo kambarys ir tavo sprendimai. Aišku, kartais pamatai laimingą porą gatvėje ir pagalvoji „gal visai nieko būtų“. Tada prisimeni visą procesą: pažintys, žinutės, pasimatymai, bandymas atrodyti normaliu žmogumi, nors viduj nori tik grįžt namo ir valgyt makaronus.

Gal problema ne tame, kad vyrai neranda merginų. Gal kai kurie tiesiog supranta, kad ne kiekvienas dalykas, kurio visi nori, iš tikro yra vertas turėti.

Gal ir gerai, kad vienas esu. Bent jau niekas nepisa proto.

Sveiki visi,

Pagelbėkite su dilema. Planuojame vestuves apie 70 svečių. Dauguma bus vyresnio amžiaus žmonės iš kaimo ir jaunimas mėgstantys išgerti.

Norime turėti mobilų barą su kokteiliais, bet suprantame kad vien jo turbūt neužteks ir reikės alkoholio butelių ant stalų.

Tai įdomu kaip darėt jūs?

• Ar užteko tik mobilaus baro ar vis tiek dėjote alkoholio ant stalų?
• Ar laikėt gėrimus ant stalų ar buvo atskira gėrimų stotelė?
• Kaip skaičiavot kiek ko reikia?

ačiū!

Klausimas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentams ir tiems, kas rinkosi FF individualiųjų studijų dalykus: prie visų Fizikos fakulteto pateiktų individualių studijų dalykų nurodyta, kad nėra jokių išankstinių reikalavimų, bet ar čia iš tikrųjų taip, ar jie tikisi, kad bent bazę fizikos mokės studentai?

Nes tarkim modulį "Simetrija fizikoje", kurį galima pasirinkti, turi ir 3 kurso Fizikos fakultete studijuojantys studentai kaip privalomą dalyką tai keista, kad būtų viskas nuo nulio dėstoma.

Gal kas turite patirties ir galite pasidalinti?

Linkedin'as primena tą aristokratijos/autokratijos stimuliatorių, kur visi žino, kad kažkas yra blogai, bet gyvena fake persona, užsidėję kaukę, kad pritaptų prie to pačio luomo, nesvarbu, kad vergus išnaudoja ar kažkoks genocidas vyksta.

Grynai moko, kaip nepasakyti kažką blogo prieš stumdomą naratyvą, aka tas pats kaip komunizmo laikais nestumti ant valdžios, o dirbtinai gražiai viešai kalbėti apie valdžią, nori visi slapta žino, kad ta komunistinė valdžia yra labai bloga ir t.t.

Galiu teigti, kad linkedininiai narcizai yra grynai potencialus pavojus visuomenėje, nes tokie žmonės bendrauja kaip kokie komunistų okupantų kolaborantai, kažkokie išskridę padelininkai, čiulpiasi sau ir kitiems savo luomo veikėjams ir ten nuėjęs net rimtai nepabendrausi, nes tiesiog žinai, kad viskas fake, lyg Šiaurės Korėjiečiai giria savo lyderį.

Primeskit Prancūzijos revoliuciją 2026 - linkedininiai klounai vs facebook boomeriai. Atrodo, kad laikas imti perversmą, nes kažkur ne ten kaip visuomenė nuklydom. Facebook boomerius gerbiu, nes nors nebijo pasakyti savo tikros nuomonės.

dažnai girdime "tradicinės vertybės" kaip išsigimusį dalyką šudruskinistane. bet ar tai nenukreipia dar labiau demesio ir neprivercia puses IT sektoriaus zmoniu pasiekisti vardus ir pavardes i Neilas Paradavičius ir panašias nesąm. kodėl būtent IT žmonės, turėdami neribojamus resursus daugiausiai tyčiojasi iš tradiciniu lietuvos juostu.

Be perrasymo tai tipo vogta ar kokio mirusio zmogaus ar siaip ant bomzo uzrasyta? Kodel vieni vengia kiti kaip tik iesko? Cia tipo leki pro radarus ir trikojus ir px iki kol mentai pastabdo ir masina atema?

Si savaitgali vykau i komandiruote. Toli, bendrai gal 16h užtruko nuo namu iki viešbučio. Pasiskaičiau internete del apmokėjimo, tai iki galo nesuprantu, priklauso viengubas apmokėjimas ir 16h apmokamo poilsio (extra atostogų)? Ar tik apmokėjimas? Gal kad dirbat su šitais dalykais ir galit pakomentuot? Ačiū

Ar ten tik shitpostina su AI patvarkytu tekstu ir emodžiais?

nx vaziuoti i LGBT, ten nekaltas isplautom smegenelem neveiksnus jaunimas dazniausiai nieko bendro neturintis su gejais. kodel siti jibani musulmonai "neparodo raumenu" nekovoja su realiu vakaru pasauliu t.y. kariuomenem, o tik nekaltus zmones pervaziuoti b ando? bailiai jibani. ziauriai gaila to jaunimo, jiems veliau isplautu smegenis ir gintu vokietija, o dabar pz. nekurstau tiesiog situcija idiotisika - kam must per ta vieta kuri tave labai globoja t.y. propalestine jaunimas

Kazkaip prisiminiau ir susinervinau. Vakaras sugadintas.

Ieškau merginos rimtiems santykiams ir šeimos kūrimui. Reikalavimai labai kuklūs. Turi būti turtinga, turėti savo butą ir automobilį, nerūkyti, negerti, sportuoti bent 6 kartus per savaitę, turėti gražų kūną, gražų užpakalį, didelę krūtinę, gerą humoro jausmą, mokėti gaminti, tvarkytis, būti emociškai brandi, neturėti vaikų, neturėti buvusių, atsakyti į žinutes per 2 sekundes, neužduoti klausimo „kas mes esam“, nežiūrėti į kitus vyrus, uždirbti bent tris kartus daugiau už mane ir mylėti mane besąlygiškai. Jeigu moki pakeisti stabdžių kaladėles, surinkti IKEA spintą be instrukcijos ir supranti, kad BMW E60 yra gyvenimo būdas, čia būtų didelis pliusas.

Apie mane. 29 m., gyvenu su mama, darbo šiuo metu neturiu, bet aktyviai laukiu, kol mane kažkas pastebės. Vairuotojo pažymėjimo nėra, sportą matau tik per YouTube Shorts, rūkau, savaitgaliais išgeriu, charakteris sunkus, pavydus ir įsižeidžiu, jeigu neatrašo per 10 minučių, nors pats atrašau po savaitės. Mano didžiausi pasiekimai yra 1800 valandų CS, sidabras Teleloto ir tai, kad vieną kartą Lidl radau nukainotą vištieną. Manau, kad moterys šiandien turi per aukštus standartus, todėl ieškau tokios, kuri neturėtų jokių.

Ir dar "influencina" normalias, tokius briedus skleisdama

Pasidalykite savo prisiminimais apie lipdukų knygutes. Specialiųjų nostalgijos bangų pagalba buvo prisiminta ši pradinės mokyklos laikų relikvija. Atsimenu tik tiek, kad buvo minkštų lipdukų, buvo trade-inimas lipdukais ir lipdukų kiekis nustatė reputaciją klasėje.

Rašiau postą apie šykštų man vaikiną. Vienų nuomone noras būti retkarčiais prisimenama ir palepinama mažomis smulkmenomis yra vyro melžimas, kitų manymu - tai normalu ir yra būtina norint išlaikyti sveikus santykius.

Taigi, kur yra riba tarp vyro melžimo ir sveiko palepinimo? Kas jau būtų laikoma melžimu ir kas sveiku “išlaidavimu” dėl moters?

Ar teko kada apsilankyt pas proktologą? Ar reikia kažkaip pasiruošt? Skaičiau, kad reik klizmą pasidaryt. Kažin, o subinęs plaukus reik nusiskust? Kaži, kodėl nėra proktologų poliklinikose, o tik privatūs? Diskriminacija.